Jau daugiau kaip metus SABIS naudoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA). Tai vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, suteikianti universitetinį ir karinį išsilavinimą. Daugiau kaip 600 sąskaitų per mėnesį administruojanti švietimo įstaiga dalijasi SABIS naudojimo patirtimi ir įžvalgomis.
SABIS – tai Sąskaitų administravimo bendroji informacinė sistema, per kurią tiekėjai teikia sąskaitas viešojo sektoriaus subjektams. Daugiau informacijos rasite oficialioje sistemos svetainėje.
SABIS padeda spręsti ilgalaikes problemas
„Kaip ir daugelį naujų informacinių sistemų, SABIS iš pradžių buvo gana sunku „prisijaukinti“, nes dėl to reikėjo keisti procesus. Tačiau gaunama nauda atpirko problemas“, – apie pokyčių etapą pasakoja LKA Biudžeto skyriaus vedėja dr. Gintarė Giriūnienė.
Iki SABIS naudojimo pradžios sąskaitas fiziniu ar elektroniniu būdu gaudavo viešųjų pirkimų iniciatoriai, specialistai ar sandėlio darbuotojai. Vėliau jie perduodavo sąskaitas finansininkams išankstinei finansų kontrolei atlikti. LKA gana didelis kiekis sąskaitų darbuotojus pasiekdavo skirtingais būdais, jos dažnokai būdavo pateikiamos pavėluotai.
Be to, dalis dokumentų neatitiko nustatytų reikalavimų. Trūko privalomų rekvizitų, o prekių ar paslaugų pavadinimai tik iš dalies sutapdavo su nurodytais sutartyse. Pasitaikydavo ir atvejų, kai fizinės sąskaitos faktūros, pristatomos centralizuotai apskaitą tvarkančiam vienetui, tiesiog pasimesdavo.
„Reikėjo pokyčių, nes sistema tikrai nebuvo efektyvi ir apsunkino finansų kontrolę. Kildavo iššūkių registruojant ūkines operacijas apskaitoje ir archyvuojant didelį skaičių fizinių pirminių apskaitos dokumentų“, – sako dr. G. Giriūnienė.
Anot jos, šias problemas padėjo išspręsti SABIS. Sąskaitų būsenų funkcionalumas leidžia matyti, kurios sąskaitos dar keliauja, o kurios apdorojamos išankstinės finansų kontrolės metu. Taip pat matyti, kurios ir dėl kokių priežasčių yra atmestos ar jau apmokėtos. Tai gerokai palengvino Biudžeto skyriaus darbą valdant skolų suderinimo aktus.
Įvairiapusė SABIS nauda
LKA išskiria, kad dėl SABIS pastebimai pagerėjo sąskaitų apdorojimo procesas. Anksčiau sąskaitos būdavo pateikiamos skirtingu formatu ir rankiniu būdu suvedamos į apskaitos programą. Šiuo metu jos gaunamos standartizuotos formos, o sąskaitų dubliavimo išvengiama. Be to, sąskaitos integruojamos į apskaitos sistemą su minimaliu vartotojo rankiniu įsikišimu.
„Gautos ar išrašomos sąskaitos jau išrašymo momentu susiejamos su konkrečiomis sutartimis. Todėl SABIS tapo svarbia pagalbine priemone, gerokai pagerinusia sutartinių įsipareigojimų valdymą ir kontrolę. Taip pat pagreitėjo istorinių duomenų valdymas ir paieška. Sąskaitas ir su jomis susijusius dokumentus, pavyzdžiui, prekių ar paslaugų priėmimo–perdavimo aktus, dabar galima rasti greitai ir paprastai. Naudinga ir tai, kad sistemoje atsekami visi atsakingų asmenų veiksmai laiko ašyje. Prireikus galima atlikti atsakingų asmenų korekcijas“, – dalijasi dr. G. Giriūnienė.
Pasak LKA Biudžeto skyriaus vedėjos, galima išskirti ir labai konkrečias situacijas, kai SABIS naudojimas ypač pasiteisino. „Štai, pavyzdžiui, tiekėjas bandė pateikti paslaugų pirkimo sąskaitą pagal jau negaliojančią sutartį ir per SABIS to padaryti jau nebegalėjo. Arba kitas pavyzdys – tiekėjas atsiuntė skolų suderinimo aktą, tačiau sąskaita per SABIS nebuvo gauta. Paaiškėjo, kad jokios prekės iš šios įmonės nebuvo perkamos ir nėra sudaryta sutartis. Todėl įmonė per SABIS sąskaitos pateikti negalėjo“, – pasakoja ji.
Augantys lūkesčiai – ir tolimesniam tobulėjimui
LKA atstovė teigia, kad pradėjus intensyviai dirbti su sistema, organizacija tikėjosi pokyčių. Tačiau faktinis sprendimų priėmimo pagreitėjimas, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, viršijo pirminius lūkesčius. Visgi akivaizdūs privalumai augina lūkesčius ir išryškina aspektus, kuriuos reikėtų patobulinti.
„Pavyzdžiui, kai kurių tiekėjų apskaitos programos nėra visiškai suderinamos su SABIS, todėl susiduriama su sumų apvalinimo paklaidomis. Taip pat yra institucijų, kurios atsisako teikti sąskaitas per SABIS. Jos remiasi LR teisės aktų interpretacija ir teigia, kad ne visiems tai privaloma. Ypač kai turime sąskaitas už panaudos būdu gautą turtą ar ne viešojo pirkimo būdu gautą komunalinių paslaugų kompensaciją“, – pasakoja dr. G. Giriūnienė.
Jos nuomone, sąskaitų įvedimo į apskaitos programą greitis galėtų dar padidėti. Tam reikėtų galimybės vienai sąskaitai priskirti kelias skirtingas finansavimo dimensijas.
„Viešasis sektorius, nuolat dirbdamas su SABIS kaip su pagrindiniu sąskaitų valdymo įrankiu, gali sukaupti didelius duomenų kiekius. Tinkamai analizuojami, jie leistų dar labiau didinti viešųjų finansų valdymo efektyvumą ir skaidrumą. Tokia analizė suteiktų galimybę identifikuoti problemines situacijas. Galėtų būti aiškinami abejonių keliantys atvejai. Tikslingai ir kryptingai būtų formuluojamos vidaus audito ar valstybės kontrolės užduotys tam tikrų institucijų atžvilgiu. SABIS – tai tik kelio į nuolatinį tobulėjimą pradžia, o tvarka yra jėgos požymis, stiprios valstybės pamatas“, – svarsto dr. G. Giriūnienė.
Augantis susidomėjimas
Lietuvos karo akademija – vienintelė švietimo įstaiga, kurioje rengiami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos karininkai. Pastaruosius keletą metų jaučiamas didėjantis susidomėjimas tiek studijomis Karo akademijoje, tiek tarnyba Lietuvos kariuomenėje. 2025 m. į LKA įstojo rekordinis per paskutinius 10 metų kariūnų skaičius. Nemaža jų dalis jau yra vienaip ar kitaip „prisilietę“ prie kariškos veiklos. Tai buvę jaunieji šauliai, KASP kariai savanoriai ar atlikę pradinę privalomąją karo tarnybą.
Stodami į Karo akademiją jaunuoliai prisiima atsakomybę už savo šalies gynybą ir ateitį. Baigę Karo akademiją, jie yra pasirengę vadovauti padaliniams karo ir taikos metu. Sėkmingai baigusiems kariūnams suteikiamas pirmasis karininko (leitenanto) laipsnis, būrio vado kvalifikacija ir bakalauro laipsnis. Į profesinę karo tarnybą pakviečiami visi absolventai, įgyvendinę jiems keliamus reikalavimus.